Elektroniniai pinigai tik saugiems anonimams

Populiarėjant elektroninei prekybai žmonės nori išlikti neatpažinti, todėl užsienio internetinėse parduotuvėse vis dažniau perka iš piniginių, esančių kompiuterių kietuosiuose diskuose. Nors elektroniniai pinigai daugeliui šalies gyventojų atrodo lyg tolimi egzotiški kraštai, paprastų pinigų keitimo į elektroninius pinigus paslaugos Lietuvoje nėra naujiena, rašo "Lietuvos žinios".

Pasak ekspertų, elektroniniai pinigai yra plačiai naudojami pasaulyje kaip praktiška, taupanti lėšas, garantuojanti vartotojų saugumą ir anonimiškumą grynųjų pinigų bei bankinių kortelių alternatyva. Lietuvoje elektroninių pinigų sistema nėra populiari. Tačiau esant nemenkai elektroninių paslaugų paklausai Rusijoje ir Baltarusijoje, verslūs lietuviai aktyviai teikia šias paslaugas ne tik vietos, bet ir gretimų šalių piliečiams, be to, neretai net nedeklaruodami savo pajamų ir nemokėdami valstybei mokesčių.

Keitė nelegaliai

 Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad bendradarbiauja su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba ir nuolat stebi asmenis, užsiimančius veikla elektroninėje erdvėje. Neseniai nustatyta ir sustabdyta elektroninių pinigų keitimo paslaugas teikusio Lietuvos gyventojo veikla. Per dvejus metus jo sąskaitose cirkuliavo apie 650 tūkst. litų, kiek iš to gavo pajamų, šis gyventojas nedeklaravo.

Vilniaus apskrities VMI viršininko pavaduotojas Mindaugas Almantas sako, kad elektroniniai pinigai - tai grynųjų pinigų bei banko kortelių alternatyva. Jie plačiai naudojami pasaulyje, nes garantuoja vartotojų saugumą ir anonimiškumą, jais naudotis patogu, nereikia mokėti procentų už operacijas, be to, pinigai gaunami tuo pačiu metu, kai atliekama operacija. Elektroniniai pinigai suprantami kaip atitinkamos mokėjimo priemonės, kurias naudotojas perka elektronine verte iš asmens, teikiančio elektroninių pinigų išleidimo paslaugą, t. y. esami pinigai yra iškeičiami į elektroninius.

„Minėtu atveju už tam tikrą mokestį pinigai į elektroninius buvo keičiami per WebMoney sistemą, veikiančią visur, kur tik yra internetas, - aiškina Mindaugas Almantas. - Šios paslaugos daugiausia teiktos Rusijos ir Baltarusijos gyventojams. Veiklai vykdyti net buvo atidarytos bendraturčių sąskaitos su kitais Lietuvos gyventojais, nors realiai jomis tesinaudojo tik nelegalia veikla vertęsis Lietuvos gyventojas.“

M.Almantas pažymėjo, kad tokia finansinė komercinė veikla nelicencijuojama, tačiau jai vykdyti būtina įregistruoti individualią veiklą ar įsteigti įmonę. O minėtas gyventojas savo veiklos nebuvo įteisinęs, nedeklaravo savo pajamų ir nemokėjo mokesčių. Jam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir duotas nurodymas pateikti pajamų mokesčio deklaracijas bei sumokėti deklaruotas mokesčių sumas. Šiuo metu patikrinimas tęsiamas.

Rizikuoja tik valstybė

Kaip LŽ sakė Mykolo Romerio universiteto Bankininkystės ir investicijų katedros lektorius Marius Laurinaitis, Lietuvoje už elektroninius pinigus vis dar yra pranašesnės bankų teikiamos elektroninės bankininkystės paslaugos.

„Mūsų šalyje elektroninių pinigų emitentai, pagal įstatymus, gali būti tik „Specializuoti bankai“. Tokių bankų Lietuvoje mes neturime, tad ir kompanijų, kurios Lietuvoje būtų elektroninių pinigų emitentas nėra. Kalbant apie elektroninių pinigų naudojimo paplitimą, tie, kuriems jų reikia, naudojasi jau žinomų mokėjimų elektroninėje erdvėje tarpininku „paypal“, „moneybookers“ ir kitomis. Latviai turi savo lyderę - mokėjimų sistemą, o kada Lietuvoje bus panaši, sunku pasakyti. Viskas, ką mes turime, tai mobilūs micro/macro (santykinai brangūs vartotojam) mokėjimai bei bankų siūlomos elektroninės bankininkystės paslaugos“, - dėsto ekspertas. M.Laurinaičio duomenimis, šiuo metu elektroninių pinigų keitimo paslaugas Lietuvoje siūlo trys subjektai, įregistruoti kaip įmonės.

„Ar tai rizikinga? Manau taip, jeigu pinigai keičiami pas subjektą, kuris jokių duomenų apie save nepateikia. Dažniausiai yra žinoma sąskaita Lietuvos banke, tad blogiausiu atveju, visada galima išsiaiškinti kam ji priklauso. Tačiau tai komercija, ir jei elektroninių pinigų keitikas sukčiaus, bloga žinia apie jį sužlugdys jo verslą. Vis dėlto didžiausią riziką patiria valstybės mokesčių sistema“, - teigia M.Laurinaitis.

Paklaustas, kokios yra elektroninių pinigų naudojimo perspektyvos Lietuvoje, pašnekovas pažymi, kad priešingai nei Europoje, mūsų krašte šios inovacijos diegimas beveik nevyksta. „Europos Sąjungos duomenimis, šios veiklos apimtys 2012 metais turėtų pasiekti 10 bljn. eurų. Skaičiai įspūdingi. Vokietija turi savo elektroninių pinigų sistemą ir bendradarbiauja su bankais, taip pat Prancūzija. Lietuvoje komerciniai bankai uzurpavę didžiausią atsiskaitymų dalį, ateiti naujam žaidėjui labai sunku. Priešinamasi dėl keleto dalykų. Pirmiausia, tai konkurencija egzistuojančioms bankinėms paslaugoms bei anonimiškumo baimė, o motyvuojama - esą kils pavojus valstybės finansų sistemos apsaugai“, - sako ekspertas M.Laurinaitis.

Siūlo saugesnes korteles

SEB banko Mokamųjų kortelių departamento direktorė Audronė Narkauskienė atkreipia dėmesį, kad klientas, perkantis elektroninėse parduotuvėse, turi įsitikinti, ar parduotuvės tinklalapis saugus. Būtina pasidomėti konkrečia parduotuve, joje taikoma asmens duomenų bei kitos informacijos saugumo ir privatumo politika. „Atsiskaitymus mokėjimo kortelėmis reguliuoja tarptautinės mokėjimo sistemų „Visa“ bei „MasterCard“ taisyklės, kurios numato galimybę susigrąžinti išlaidas negavus norimos prekės ar paslaugos, taip pat pardavėjui suteikus klaidinamą informaciją. Augant elektroninės prekybos populiarumui, visame pasaulyje didėja ir specialių mokėjimo kortelių atsiskaitymo internetu poreikis. Kortelių „Visa Virtuon“, skirtų būtent tik atsiskaitymams internetu, nuo 2002 metų jau išdavėme 38 tūkstančius. Per pastaruosius trejus metus šių kortelių populiarumas Lietuvoje ypač išaugo - šiuo laikotarpiu jų buvo išduota daugiausia“, - LŽ sakė A.Narkauskienė. Pasak jos, 98,5 proc. visų atsiskaitymų vykdomi užsienio interneto parduotuvėse, o likusi dalis - tik 1,5 proc.Lietuvoje.

Apie elektroninius pinigus

Fiziškai elektroniniai pinigai - programinis mechanizmas, leidžiantis pardavėjams (prekių ar paslaugų) ir pirkėjams internetu keistis piniginiais vienetais. Nors naudojami matematiniai metodai sudėtingi, pati idėja labai paprasta. Kuriant tokias sistemas buvo atsisakyta banko sąskaitos idėjos. Dėl šiuolaikinių kriptografijos metodų tokie failai turi visas tikrų pinigų savybes, taigi be juos išleidusio banko-emitento jų daugiau niekas negali išleisti. Elektronines kupiūras galima laikyti savo kompiuteryje. Šiuos pinigus galima perduoti tik internetu: mokėti už pirkinius ar paslaugas, vykdyti bankines operacijas, skolinti, dovanoti ir pan.

Mokant kreditine kortele, jos numeris tampa žinomas visiems sandorio dalyviams. Pirkėjas niekada neturi garantijų, kad bankas ar pardavėjas nepanaudos duomenų saviems tikslams. Pagrindinis elektroninių pinigų pranašumas - atsiskaitymų konfidencialumas. Kai pirkėjas atsiskaito skaitmeniniais grynaisiais, pardavėjas tikrina tik pinigų tikrumą. Nustatyti, kas būtent sumokėjo, galimybės nėra.